{"id":1119,"date":"2025-01-05T22:16:44","date_gmt":"2025-01-05T22:16:44","guid":{"rendered":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lietuvos-pilietybe-asmenims-emigravusiems-is-lietuvos-i-pietu-afrika-ir-ju-palikuoniams\/"},"modified":"2025-01-05T22:17:02","modified_gmt":"2025-01-05T22:17:02","slug":"lietuvos-pilietybe-asmenims-emigravusiems-is-lietuvos-i-pietu-afrika-ir-ju-palikuoniams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/lietuvos-pilietybe-asmenims-emigravusiems-is-lietuvos-i-pietu-afrika-ir-ju-palikuoniams","title":{"rendered":"Lietuvos pilietyb\u0117 asmenims, emigravusiems i\u0161 Lietuvos \u012f Piet\u0173 Afrik\u0105, ir j\u0173 palikuoniams"},"content":{"rendered":"
\n\"Lietuvos<\/p>\n

Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena i\u0161 daugiausiai emigrant\u0173 pasauliui duodanti Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117.<\/p>\n

Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos i\u0161 Lietuvos bangos:<\/p>\n

1) XIX a. pabaigos \u2013 XX a. prad\u017eios ekonomin\u0117 emigracija;<\/p>\n

2) Emigracija i\u0161 Lietuvos 1920-1940 metais;<\/p>\n

3) Politini\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173, pasitraukusi\u0173 i\u0161 Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);<\/p>\n

4) \u0160iuolaikin\u0117 emigracija i\u0161 Lietuvos.<\/p>\n

Nema\u017eai Lietuvos teritorijos gyventoj\u0173 emigravo \u012f dabartin\u0119 Piet\u0173 Afrikos Respublik\u0105 XIX a. pabaigoje bei XX a. prad\u017eioje. Da\u017enai \u0161i\u0105 emigracij\u0105 l\u0117m\u0117 ekonomin\u0117s prie\u017eastys, taip pat ir ideologiniai bei politiniai, istoriniai motyvai: rusifikacin\u0117 carizmo politika, augantis tautinis jud\u0117jimas, 1905 metais revoliucijos pralaim\u0117jimas, karai bei kita.\u00a0<\/p>\n

Lietuvos nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasirei\u0161k\u0117 antra didel\u0117 emigracijos banga. \u0160ios emigracijos prie\u017eastys taip pat buvo da\u017eniausiai ekonomin\u0117s, ta\u010diau kai kuriais atvejais istorin\u0117s, politin\u0117s.\u00a0<\/p>\n

1918\u20131940 metais Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose \u012fvedus imigracijos kvotas, did\u017eiausias emigrant\u0173 i\u0161 Lietuvos srautas pasuko \u012f Piet\u0173 Amerik\u0105. Lietuviai sudar\u0117 did\u017ei\u0105j\u0105 daugum\u0105 i\u0161va\u017eiavusi\u0173j\u0173, \u017eydai buvo antri. Did\u017eioji dalis \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s emigrant\u0173 i\u0161vyko \u012f Palestin\u0105 bei dabartin\u0119 Piet\u0173 Afrikos Respublik\u0105.<\/p>\n

1920\u20131940 metais i\u0161 Lietuvos emigravo 102511 gyventojas. I\u0161 \u0161io skai\u010diaus 30 869 i\u0161vyko \u012f Jungtines Amerikos Valstijas, 24 982 \u2013 \u012f Brazilij\u0105, 16794 \u2013 \u012f Argentin\u0105, 7942 \u2013 \u012f Kanad\u0105, 4437 \u2013 \u012f Urugvaj\u0173, 5264 \u2013 \u012f kitas \u0161alis. \u012e\u00a0 Piet\u0173 Afrikos Respublik\u0105 emigravo 7215, o \u012f Palestin\u0105 \u2013 5008 vis\u0173 Lietuvos emigrant\u0173. Absoliuti dauguma i\u0161vykusi\u0173 \u012f Piet\u0173 Afrikos Respublik\u0105 ir Palestin\u0105 buvo \u017eydai. 1923\u20131939 metais i\u0161 Lietuvos i\u0161vyko apie 25 000 \u017eyd\u0173. 1920\u20131940 metais \u012f dabartin\u0117s Piet\u0173 Afrikos Respublikos teritorij\u0105 i\u0161vyko 7 200 \u017eyd\u0173, \u012f Palestin\u0105 \u2013 5 000 \u017eyd\u0173. XX a. 4-tajame de\u0161imtmetyje \u017eyd\u0173 emigracija b\u016bt\u0173 buvusi gerokai didesn\u0117, bet sutrukd\u0117 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 emigracijos ribojimai bei Anglijos administracijos politika, var\u017eiusi \u017eyd\u0173 persik\u0117lim\u0105 \u012f Palestin\u0105. Ekonomin\u0117 valstyb\u0117s b\u016bkl\u0117 buvo itin sud\u0117tinga, kurti savo versl\u0105 tuo metu buvo rizikinga, d\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s atstovai emigravo \u012f Palestin\u0105 bei dabartin\u0119 Piet\u0173 Afrikos Respublik\u0105. \u017dyd\u0173 bendruomen\u0117s k\u016br\u0117jai Piet\u0173 Afrikos Respublikoje buvo XIX a. i\u0161 Lietuvos atvyk\u0119 \u017eydai. Piet\u0173 Afrikos Respublikoje didel\u0119 dal\u012f \u017eyd\u0173 sudar\u0117 ateiviai i\u0161 Kauno gubernijos. \u0160iuo metu apie 80% Piet\u0173 Afrikos Respublikos \u017eyd\u0173 sudaro litvakai – \u017eydai, kil\u0119 i\u0161 Lietuvos. Daugiau kaip pus\u0117 Piet\u0173 Afrikos Respublikos litvak\u0173 atvyko i\u0161 Panev\u0117\u017eio, Rietavo, Palangos, Joni\u0161kio ir \u0160iauli\u0173. Lietuvos \u017eyd\u0173 (litvak\u0173) istorija siekia ankstyvuosius viduram\u017eius. Didesnis skai\u010dius \u017eyd\u0173 \u012f dabartin\u0119 Lietuvos teritorij\u0105 buvo atvyk\u0119 nuo XI a. pabaigos, b\u0117gdami nuo \u017eyd\u0173 persekiojimo Kry\u017eiaus \u017eygi\u0173 laikotarpiu, vietinio masto \u017eyd\u0173 \u017eudyni\u0173 ir tr\u0117mim\u0173 i\u0161 voki\u0161kai kalban\u010di\u0173 teritorij\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jie k\u0117l\u0117si \u012f slav\u0173 gyvenamus kra\u0161tus, o i\u0161 ten pasiek\u0117 ir Lietuv\u0105.<\/p>\n

Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje Lietuvoje pasirei\u0161k\u0117 tre\u010dia emigracijos banga, kai i\u0161 Lietuvos prad\u0117jo trauktis politiniai pab\u0117g\u0117liai. \u0160ios emigracijos prie\u017eastys buvo politin\u0117s, istorin\u0117s: Antrasis Pasaulinis Karas, jo pasekm\u0117s, Lietuvos okupacija. Lietuviai priverstinai pasitrauk\u0119 i\u0161 Lietuvos, atsidurdavo pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose, i\u0161 kur negr\u012f\u017edavo \u012f okupuot\u0105 t\u0117vyn\u0119. \u0160ie asmenys buvo priverstiniai politiniai emigrantai. Po Antrojo Pasaulinio Karo daugiausia lietuvi\u0173 susib\u016br\u0117 Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvi\u0173 buvo Austrijos DP stovyklose, kur politinius pab\u0117g\u0117lius globojo tarptautin\u0117s UNRA ir IRO organizacijos, kurios r\u016bpinosi karo pab\u0117g\u0117li\u0173 \u0161alpa, \u012fkurdinimu, v\u0117liau tolimesne emigracija. Visi i\u0161 savo kra\u0161t\u0173 pasitraukusieji buvo \u012fvardijami terminu Displaced Persons.<\/p>\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117 buvo beveik visi\u0161kai sunaikinta holokausto Lietuvoje metu. D\u0117l Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto \u017eyd\u0173 holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 proc. \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s.<\/p>\n

Po Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo iki \u0161iol i\u0161 Lietuvos vykta ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 s\u0105lygota emigracija.<\/p>\n

Asmenys, emigrav\u0119 i\u0161 Lietuvos, da\u017eniausiai \u012fgydavo u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0119, j\u0173 vaikai, vaikai\u010diai ir provaikai\u010diai da\u017eniausiai jau tapdavo ne Lietuvos pilie\u010diais. Pa\u017eym\u0117tina, kad, vadovaujantis Lietuvos teis\u0117s aktais, asmenims, emigravusiems i\u0161 Lietuvos iki 1990 03 11 bei buvusiems Lietuvos pilie\u010diais iki 1940 06 15, taip pat toki\u0173 asmen\u0173 palikuoniams (vaikams, vaikai\u010diams, provaikai\u010diams), Lietuvos pilietyb\u0117 gali b\u016bti atkurta, neatsisakant turimos valstyb\u0117s pilietyb\u0117s (dviguba pilietyb\u0117). \u0160iuo atveju, siekiant atkurti Lietuvos pilietyb\u0119, neatsisakant turimos u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0117s, b\u016btina \u012frodyti \u0161ias pagrindines aplinkybes:<\/p>\n

    \n
  1. Lietuvos pilietyb\u0119 iki 1940 06 15;<\/li>\n
  2. I\u0161vykim\u0105 i\u0161 Lietuvos iki 1990 03 11 (1918-1990);<\/li>\n
  3. Kitas aplinkybes (giminyst\u0117s ry\u0161\u012f, vardo, pavard\u0117s pakeitim\u0105, kit\u0105).<\/li>\n<\/ol>\n

    Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatyme numatyta, kad asmenys, iki 1940 06 15 tur\u0117j\u0119 Lietuvos pilietyb\u0119, ir j\u0173 palikuonys, kurie iki \u0161io \u012fstatymo \u012fsigaliojimo n\u0117ra \u012fgij\u0119 Lietuvos pilietyb\u0117s, turi neterminuot\u0105 teis\u0119 atkurti Lietuvos pilietyb\u0119, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kokioje valstyb\u0117je \u2013 Lietuvos ar kitoje valstyb\u0117je \u2013 jie nuolat gyvena.<\/p>\n

    Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietyb\u0117 gali b\u016bti atkurta, neatsisakant turimos u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0117s. \u0160iame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali b\u016bti kartu ir kitos valstyb\u0117s pilietis, jei jis yra asmuo, i\u0161vyk\u0119s i\u0161 Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    MIGRATION LAW CENTER<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena i\u0161 daugiausiai emigrant\u0173 pasauliui duodanti Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117. Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos i\u0161 Lietuvos bangos: 1) XIX a. pabaigos \u2013 XX a. prad\u017eios ekonomin\u0117 emigracija; 2) Emigracija i\u0161 Lietuvos 1920-1940 metais; 3) Politini\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173, pasitraukusi\u0173 i\u0161 Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons); 4) \u0160iuolaikin\u0117 emigracija […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1120,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_relevanssi_hide_post":"","_relevanssi_hide_content":"","_relevanssi_pin_for_all":"","_relevanssi_pin_keywords":"","_relevanssi_unpin_keywords":"","_relevanssi_related_keywords":"","_relevanssi_related_include_ids":"","_relevanssi_related_exclude_ids":"","_relevanssi_related_no_append":"","_relevanssi_related_not_related":"","_relevanssi_related_posts":"","_relevanssi_noindex_reason":"","footnotes":""},"categories":[65],"tags":[],"class_list":["post-1119","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-publikacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1119","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1119"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1119\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1120"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1119"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1119"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1119"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}