{"id":1231,"date":"2025-01-05T22:17:10","date_gmt":"2025-01-05T22:17:10","guid":{"rendered":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lietuvos-pilietybes-netekimas-iki-1940-06-15\/"},"modified":"2025-01-05T22:17:31","modified_gmt":"2025-01-05T22:17:31","slug":"lietuvos-pilietybes-netekimas-iki-1940-06-15","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/lietuvos-pilietybes-netekimas-iki-1940-06-15","title":{"rendered":"Lietuvos pilietyb\u0117s netekimas iki 1940 06 15"},"content":{"rendered":"<div class=\"page_module\">\n<img decoding=\"async\" alt=\"Lietuvos pilietyb\u0117s netekimas iki 1940 06 15\" class=\"page-img\" src=\"https:\/\/mg.wpress.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/53acf36c89960847407892a48a54cd1d79372dfc-1.jpeg\"\/><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos pilietyb\u0117s netekimo pagrindai buvo nustatyti 1922, 1928, 1938 met\u0173 Lietuvos Konstitucijose, taip pat 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame \u012fstatyme apie Lietuvos pilietyb\u0119 bei 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 8 d. Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatyme. Lietuvos pilietyb\u0117s galima buvo netekti \u012fgijus kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, taip pat gyvenant u\u017esienyje daugiau kaip dvejus metus be u\u017esienio paso ar su negaliojan\u010diu u\u017esienio pasu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Laikinajame \u012fstatyme apie Lietuvos pilietyb\u0119 nebuvo nustatyta, kad asmuo, \u012fgij\u0119s kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, netenka Lietuvos pilietyb\u0117s. Dvigubos pilietyb\u0117s neleistinumo principas pirm\u0105 kart\u0105 buvo \u012ftvirtintas 1922 m. Lietuvos valstyb\u0117s Konstitucijoje, kurioje buvo nustatyta, jog niekas negali b\u016bti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstyb\u0117s pilietis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Analogi\u0161ka nuostata buvo \u012ftvirtinta ir 1928 m. Lietuvos Valstyb\u0117s Konstitucijos 10 straipsnio pirmojoje dalyje \u2013 buvo nurodyta, jog niekas negali b\u016bti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstyb\u0117s pilietis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau \u0161io straipsnio antrojoje dalyje buvo padaryta i\u0161lyga: &#8222;Lietuvos pilietis ta\u010diau nepraranda savo pilietyb\u0117s teisi\u0173 patap\u0119s kurio Amerikos kra\u0161to pilie\u010diu, jeigu atlieka tam tikras \u012fstatymo nurodytas pareigas&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vidaus reikal\u0173 ministerijos 1935 m. kovo 21 d. ra\u0161te buvo konstatuota , jog &#8222;Lietuvos pilietis, \u012fgydamas kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, Lietuvos pilietyb\u0117s nenustoja, jeigu jis atitinkama tvarka n\u0117ra i\u0161 Lietuvos pilietyb\u0117s i\u0161\u0117j\u0119s, taigi gav\u0119s Vidaus reikal\u0173 ministerijos sutikim\u0105 i\u0161eiti i\u0161 Lietuvos pilietyb\u0117s&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1928 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Konstitucijos 10 straipsnyje buvo nustatyta, jog Lietuvos pilietis, tap\u0119s kurio nors Amerikos kra\u0161to pilie\u010diu, nepraranda savo pilietyb\u0117s teisi\u0173, jeigu atlieka tam tikras \u012fstatymo nurodytas pareigas. Pa\u017eym\u0117tina, kad nors pagal nurodyt\u0105 konstitucin\u0119 nuostat\u0105 Lietuvos pilietis neprarasdavo savo pilietyb\u0117s teisi\u0173 tik tuo atveju, jeigu jis &#8222;atlieka tam tikras \u012fstatymo nurodytas pareigas&#8221;, ta\u010diau \u012fstatymuose nebuvo nustatyta, kokias pareigas asmuo turi atlikti, kad gal\u0117t\u0173 i\u0161saugoti turim\u0105 Lietuvos pilietyb\u0119. Tod\u0117l Lietuvos pilietis, \u012fgij\u0119s kurio nors Amerikos kra\u0161to pilietyb\u0119, b\u016bdavo laikomas nepraradusiu Lietuvos pilietyb\u0119 \u2013 i\u0161 tokio asmens neb\u016bdavo reikalaujama atlikti koki\u0173 nors pareig\u0173, kad jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas Lietuvos pilie\u010diu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau asmenys, kurie \u012fgydavo kurio nors kra\u0161to pilietyb\u0119 Amerikos ir i\u0161saugodavo tur\u0117t\u0105 Lietuvos pilietyb\u0119, tuo pat metu negal\u0117davo tur\u0117ti dviej\u0173 pas\u0173: tais atvejais, kai &#8222;Lietuvos pilietis, tap\u0119s kurio Amerikos kra\u0161to pilie\u010diu ir v\u0117liau apsigyven\u0119s Lietuvoje, pra\u0161o duoti jam Lietuvos vidaus pas\u0105, &#8222;jo pra\u0161ym\u0105 reikia patenkinti pagal Vidaus pasams duotas taisykles, jo turim\u0105j\u012f amerikoni\u0161k\u0105 pas\u0105 laikyti vidaus paso davimo byloje nepanaikinus ir savininkui pareikalavus t\u0105 pas\u0105 gr\u0105\u017einti nesutept\u0105, gi duot\u0105j\u012f vidaus pas\u0105 tuo atveju atimti ir laikyti byloje&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kita vertus, konstitucin\u0117 nuostata, jog Lietuvos pilietis nepraranda Lietuvos pilietyb\u0117s tap\u0119s kurio nors Amerikos kra\u0161to pilie\u010diu, buvo suprantama taip, kad turim\u0105 Lietuvos pilietyb\u0119 i\u0161saugo tik tos asmuo, kuris prie\u0161 \u012fgydamas kurio Amerikos kra\u0161to pilietyb\u0119 buvo Lietuvos pilietis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Asmenims, kurie \u012fgydavo kurio nors Amerikos kra\u0161to pilietyb\u0119 gimimu, Lietuvos vidaus pasai negal\u0117jo b\u016bti duodami.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1938 m. Lietuvos Konstitucijoje dvigubos pilietyb\u0117s klausimai buvo aptarti daug ai\u0161kiau. Konstitucijos 13 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad &#8222;pilietis, \u012fgij\u0119s svetim\u0105 pilietyb\u0119, netenka Lietuvos pilietyb\u0117s&#8221;. Taigi buvo \u012ftvirtintas dvigubos pilietyb\u0117s draudimo principas. Ta\u010diau \u0161is draudimas nebuvo absoliutus: \u0161io straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad &#8222;\u012fstatymo nustatytais atvejais pilietis, tur\u0117damas svetim\u0105 pilietyb\u0119, gali ir nenustoti Lietuvos pilietyb\u0117s&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuostata, jog Lietuvos pilietyb\u0117s netenkama &#8222;pri\u0117mus svetimos valstyb\u0117s pilietyb\u0119&#8221;, buvo i\u0161d\u0117styta ir 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 8 d. Lietuvos pilietyb\u0117 \u012fstatyme (20 str. 1 p.). Pagal \u0161io \u012fstatymo 21 straipsn\u012f &#8222;Lietuvos pilietis, pri\u0117m\u0119s svetimos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, Vidaus reikal\u0173 ministro leidimu gali pasilikti Lietuvos pilietyb\u0119&#8221;. Kit\u0173 atvej\u0173 (i\u0161skyrus nurodyt\u0105 vidaus reikal\u0173 ministro leidim\u0105), kai Lietuvos pilietis, pri\u0117m\u0119s kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, gal\u0117jo i\u0161saugoti ir tur\u0117t\u0105 Lietuvos pilietyb\u0119, \u012fstatymuose nebuvo nustatyta.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atvejams, kai Lietuvos pilietyb\u0117s b\u016bdavo netenkama, \u012fgijus kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, priskirtini ir tie, kai Lietuvos pilietyb\u0117s netekdavo moteris, &#8222;jei ji i\u0161teka u\u017e svetim\u0161alio ir tuomi \u012fgyja vyro pilietyb\u0119&#8221;.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, kad asmuo, norintis \u012fgyti kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, tur\u0117jo gauti atleidim\u0105 i\u0161 Lietuvos pilietyb\u0117s. \u0160is institutas nebuvo nustatytas nei Laikinajame \u012fstatyme apie Lietuvos pilietyb\u0119, nei kuriame nors kitame \u012fstatyme. Jo susiformavim\u0105 l\u0117m\u0117 tai, kad Laikinajame \u012fstatyme apie Lietuvos pilietyb\u0119 nebuvo nustatyta asmens teis\u0117 atsisakyti Lietuvos pilietyb\u0117s. Toks teisinis reguliavimas sukeldavo problem\u0173 tiems Lietuvos pilie\u010diams, kurie nor\u0117davo \u012fgyti kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, kai tos valstyb\u0117s \u012fstatymais buvo draud\u017eiama dviguba pilietyb\u0117 ir kai i\u0161 asmens b\u016bdavo reikalaujama pateikti \u012frodym\u0173, jog asmuo n\u0117ra savo &#8222;ankstesn\u0117s&#8221; valstyb\u0117s pilietis. Susiformavo praktika, kad Lietuvos pilietis, norintis \u012fgyti kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, tur\u0117davo paduoti pra\u0161ym\u0105 Vidaus reikal\u0173 ministerijai atleisti j\u012f i\u0161 Lietuvos pilietyb\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Asmenys, norintys &#8222;i\u0161eiti i\u0161 Lietuvos pilietyb\u0117s&#8221;, tur\u0117davo paduoti pra\u0161ymus apskrities vir\u0161ininkui, o gyvenantys u\u017esienyje \u2013 Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulatui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vien tik atleidimo i\u0161 Lietuvos pilietyb\u0117s dokumento i\u0161davimas dar nereik\u0161davo, kad asmuo d\u0117l to netekdavo Lietuvos pilietyb\u0117s. Asmuo buvo laikomas Lietuvos pilie\u010diu tol, kol \u012fgydavo kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Lietuvos pilietybei netekti nepakakdavo vien konstatuoti, jog yra atsirad\u0119s \u012fstatymo nustatytas pagrindas. Asmuo buvo laikomas netekusiu Lietuvos pilietyb\u0117s tik tuomet, kai sprendim\u0105 d\u0117l Lietuvos pilietyb\u0117s netekimo priimdavo Ministr\u0173 Taryba. Tok\u012f sprendim\u0105 ji gal\u0117davo priimti tik vidaus reikal\u0173 ministro si\u016blymu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Informacijos \u0161altinis: V. Sipavi\u010dius &#8222;Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117 1918-2001 metais&#8221;<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Skaityti daugiau:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"https:\/\/mg.wpress.lt\/lietuvos-pilietybes-netekimo-iki-1940-m-birzelio-15-d-vertinimas-sugrieztintas\" title=\"2021 03 26 Lietuvos pilietyb\u0117s netekimo iki 1940 m. bir\u017eelio 15 d. vertinimas sugrie\u017etintas\">2021 03 26 Lietuvos pilietyb\u0117s netekimo iki 1940 m. bir\u017eelio 15 d. vertinimas sugrie\u017etintas<\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">MIGRATION LAW CENTER\u00a0<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos pilietyb\u0117s netekimo pagrindai buvo nustatyti 1922, 1928, 1938 met\u0173 Lietuvos Konstitucijose, taip pat 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame \u012fstatyme apie Lietuvos pilietyb\u0119 bei 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 8 d. Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatyme. Lietuvos pilietyb\u0117s galima buvo netekti \u012fgijus kitos valstyb\u0117s pilietyb\u0119, taip pat gyvenant u\u017esienyje daugiau kaip dvejus metus be u\u017esienio paso ar su [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1232,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_relevanssi_hide_post":"","_relevanssi_hide_content":"","_relevanssi_pin_for_all":"","_relevanssi_pin_keywords":"","_relevanssi_unpin_keywords":"","_relevanssi_related_keywords":"","_relevanssi_related_include_ids":"","_relevanssi_related_exclude_ids":"","_relevanssi_related_no_append":"","_relevanssi_related_not_related":"","_relevanssi_related_posts":"","_relevanssi_noindex_reason":"","footnotes":""},"categories":[65],"tags":[],"class_list":["post-1231","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-publikacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1231","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1231"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1231\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1232"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1231"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1231"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1231"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}