{"id":1346,"date":"2025-01-05T22:18:03","date_gmt":"2025-01-05T22:18:03","guid":{"rendered":"https:\/\/mg.wpress.lt\/zydai-lietuvoje-tarpukariu-ir-lietuvos-zydu-litvaku-teise-i-lietuvos-pilietybe-3\/"},"modified":"2025-01-05T22:18:04","modified_gmt":"2025-01-05T22:18:04","slug":"zydai-lietuvoje-tarpukariu-ir-lietuvos-zydu-litvaku-teise-i-lietuvos-pilietybe-3","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/zydai-lietuvoje-tarpukariu-ir-lietuvos-zydu-litvaku-teise-i-lietuvos-pilietybe-3","title":{"rendered":"\u017dydai Lietuvoje tarpukariu ir Lietuvos \u017eyd\u0173 (litvak\u0173) teis\u0117 \u012f Lietuvos pilietyb\u0119"},"content":{"rendered":"
\n\"\u017dydai<\/p>\n

Nepriklausoma Lietuvos valstyb\u0117 atkurta 1918 m.<\/p>\n

1919\u20131920 m. Vilni\u0173 ne kart\u0105 pakaitomis u\u017eimdavo Lenkijos ir Soviet\u0173 Rusijos kariuomen\u0117s. 1922 m. Vilnius karine j\u0117ga buvo inkorporuotas \u012f Lenkijos sud\u0117t\u012f. Per trump\u0105 laik\u0105, 1918\u20131922 m., ne kart\u0105 pasikeitus vald\u017eiai \u2013 Lietuvos Respublikos, sovietin\u0117s Lietuvos, Lenkijos ir Soviet\u0173 Rusijos kariuomen\u0117s \u2013 \u017eyd\u0173 bendruomenei teko patirti didelius ekonominius sunkumus ir nacionalines nelaimes.<\/p>\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117, kuriuos centru tapo laikinoji sostin\u0117 Kaunas, \u012fvair\u016bs jos atstovai aktyviai \u012fsitrauk\u0117 \u012f Lietuvos valstyb\u0117s k\u016brim\u0105, stiprinim\u0105 ir karin\u0119 gynyb\u0105 bei diplomatin\u0119 veikl\u0105, vykdom\u0105 siekiant tarptautinio jos pripa\u017einimo. M\u016b\u0161iuose u\u017e Lietuvos nepriklausomyb\u0119 dalyvavo daugiau negu 500 \u017eyd\u0173 savanori\u0173.<\/p>\n

Lietuvos\u00a0 1922 m. Konstitucijoje buvo nuostatos, skelbusios vis\u0173 Lietuvos pilie\u010di\u0173 lygyb\u0119 prie\u0161 \u012fstatym\u0105. Specialiame skyriuje „Tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 teis\u0117s” buvo nurodyta, kad \u0161ios ma\u017eumos „turi teis\u0117s \u012fstatym\u0173 ribose autonomingai tvarkyti savo tautin\u0117s kult\u016bros reikalus \u2013 liaudies \u0161vietim\u0105, labdaryb\u0119, savitarpin\u0119 pagalb\u0105 \u2013 ir \u0161iems reikalams vesti \u012fstatyme nurodyta tvarka renka atstovaujamus organus.”<\/p>\n

1919\u20131922 metai Lietuvos \u017eyd\u0173 istoriografijoje laikomi „auksiniu” arba „medaus” laikotarpiu. \u017dydai tur\u0117jo ne tik ministrus, bet ir savo atstovus Seime. 1920 m. \u012fstatymu \u017eyd\u0173 kahalams buvo suteiktos pla\u010dios teis\u0117s veikti vadovaujant dvasiniams religiniams reikalams, labdaros veiklai, socialinei paramai, liaudies \u00a0\u0161vietimui, taip pat registruojant civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s aktus.<\/p>\n

Per trump\u0105 laik\u0105 \u017eyd\u0173 organizacijos nuveik\u0117 didel\u012f darb\u0105, organizuodamos t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eyd\u0173, gr\u012f\u017eusi\u0173 ir Soviet\u0173 Rusijos, gyvenim\u0105, r\u016bpindavosi j\u0173 apgyvendinimu ir \u012fdarbinimu, sugriauto kra\u0161to atk\u016brimu, plataus savo mokykl\u0173 tinklo suk\u016brimu, sveikatos prie\u017ei\u016bros, labdaros, socialin\u0117s paramos ir kult\u016bros \u012fstaig\u0173 steigimu.<\/p>\n

Deja, Lietuvoje tuo metu \u012fsitvirtino de\u0161iniosios reakcingos j\u0117gos, silpn\u0117jo liberalioji-demokratin\u0117 raidos tendencija. Palaipsniui siaur\u0117jo ir galiausiai buvo panaikinta valstyb\u0117s teisi\u0161kai pripa\u017einta \u017eyd\u0173 nacionalin\u0117 autonomija su visomis jos institucijomis. Tai tur\u0117jo \u012ftakos ir \u017eyd\u0173 atstovavimui Valstyb\u0117s seime, \u017eyd\u0173 kalbos (jidi\u0161) vartojimui valstyb\u0117s institucijose. Nuo 1924 m. vyriausyb\u0117je jau nebuvo \u017eyd\u0173 reikal\u0173 ministro. Buvo u\u017edrausta \u017dyd\u0173 tautin\u0117s tarybos veikla. 1926 m. kovo m\u0117n. panaikinti \u017eyd\u0173 bendruomeni\u0173 kahalai. Civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s akt\u0173 registracijos funkcijos buvo perduotos rabinams.<\/p>\n

Pasira\u0161ius taikos sutart\u012f i\u0161 Soviet\u0173 Rusijos \u012f Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eo apie 100 t\u016bkst. \u017eyd\u0173. Gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenimis, 1923 m. Lietuvoje (be Klaip\u0117dos kra\u0161to) buvo 2,03 mln. gyventoj\u0173, i\u0161 j\u0173 lietuvi\u0173 \u2013 1,7 mln. (84,2 proc.), \u017eyd\u0173 \u2013 153,7 t\u016bkst. (7,6 proc.). Miestuose lietuvi\u0173 buvo 57,1 proc., \u017eyd\u0173 \u2013 32 proc., miesteliuose \u2013 23 proc. Ukmerg\u0117je j\u0173 buvo 37 proc., Panev\u0117\u017eyje \u2013 36 proc., Kaune \u2013 27 proc., \u0160iauliuose \u2013 25 proc. \u017dydai gyveno beveik visuose vals\u010diuose.<\/p>\n

\u017dydai \u012fsteng\u0117 atstatyti savo b\u016bstus arba pasistatyti naujus. Daugelyje prekybos, pramon\u0117s, amat\u0173 sri\u010di\u0173 \u017eydai pasirei\u0161k\u0117, kaip svarbi nauj\u0173 \u012fmoni\u0173 ir dirbtuvi\u0173 pl\u0117tr\u0105 skatinanti j\u0117ga.<\/p>\n

\u017dyd\u0173 gyvenimo raida Lietuvos Respublikos s\u0105lygomis apskritai vertintina teigiamai. Ta\u010diau \u017evelgiant \u012f konkret\u0173 istorin\u012f proces\u0105 matyti, kad ji vis d\u0117lto buvo prie\u0161taringa ir joje jau radosi pavojing\u0173 tendencij\u0173, kuri\u0173 aprai\u0161kos i\u0161 prad\u017ei\u0173 u\u017etemd\u0117, o v\u0117liau sukr\u0117t\u0117 \u017eyd\u0173 likimus.<\/p>\n

1926 m. gruod\u017eio 17 d. \u012fvyko karinis perversmas. Atsirado ir \u012fsitvirtino autoritarinis-policinis re\u017eimas. Palaipsniui buvo panaikintos anks\u010diau ir taip jau susiaurintos demokratin\u0117s teis\u0117s bei laisv\u0117s. Dar prie\u0161 perversm\u0105, pirmojoje tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio pus\u0117je, kai sustipr\u0117jo Lietuvos valstyb\u0117, pa\u017eeid\u017eiant tarptautinius \u012fsipareigojimus ir konstitucines nuostatas buvo panaikinta \u017eyd\u0173 tautin\u0117-kult\u016brin\u0117 autonomija.<\/p>\n

D\u0117l atsiradusi\u0173 ir did\u0117jan\u010di\u0173 ekonomini\u0173 sunkum\u0173 ekonomin\u0117s kriz\u0117s s\u0105lygomis, susiklos\u010diusiomis pra\u0117jusio am\u017eiaus tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje ir ketvirtojo prad\u017eioje, taip pat po to, kai 1933 m. kaimynin\u0117je Vokietijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jo Hitleriui, Lietuvoje antisemitizmas tapo vis labiau juntamas. Po devyneri\u0173 met\u0173 pertraukos 1936 m. buvo i\u0161rinktame Seime tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 atstov\u0173 nebuvo. 1938 m. Konstitucijoje jau nebuvo ir anks\u010diau joms skirt\u0173 nuostat\u0173.<\/p>\n

\u017dydai tokiomis nepalankiai jiems susiklos\u010diusiomis s\u0105lygomis vis skausmingiau jaut\u0117 netikrum\u0105 d\u0117l savo ateities. Susir\u016bpinim\u0105 k\u0117l\u0117 ir \u017eyd\u0173 jaunuomen\u0117s gyvenimo Lietuvoje perspektyvos. Vienintel\u0117 reali i\u0161eitis jiems buvo emigracija. 1920\u20131940 m. i\u0161 Lietuvos emigravo i\u0161 viso 102,5 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, 20 proc. i\u0161 j\u0173 buvo \u017eydai. I\u0161 41,3 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, emigravusi\u0173 1928\u20131939 m.., \u017eyd\u0173 buvo 13,9 t\u016bkst. (33,6 proc.). 1920\u20131940 m. \u012f Piet\u0173 Afrik\u0105 i\u0161vyko 7,2 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, \u012f Palestin\u0105 \u2013 5 t\u016bkst., beveik visi jie buvo \u017eydai. \u017dyd\u0173 emigracija ketvirtajame de\u0161imtmetyje gal\u0117jo b\u016bti gerokai didesn\u0117, ta\u010diau j\u0105 stabd\u0117 apribojimai, kuriuos \u012fved\u0117 JAV ir kai kurios kitos \u0161alys, taip pat Anglijos politika, kuria buvo siekiama sutrukdyti \u017eyd\u0173 persik\u0117limui \u012f Palestin\u0105.<\/p>\n

Lietuvos \u017eyd\u0173 (litvak\u0173) emigracija prasid\u0117jo XIX a. viduryje ir truko iki pra\u0117jusio am\u017eiaus ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio \u2013 jie emigravo \u012f JAV, Kanad\u0105, Palestin\u0105, Piet\u0173 Amerik\u0105, Piet\u0173 Afrik\u0105, Australij\u0105.<\/p>\n

Daugelyje viet\u0173, \u012fskaitant JAV ir Kanad\u0105, litvakai buvo pirmieji \u017eydi\u0161k\u0173 laikra\u0161\u010di\u0173 ir \u017eurnal\u0173 sen\u0105ja \u017eyd\u0173 ir jidi\u0161 kalbomis leid\u0117jai, redaktoriai, \u017eurnalistai.<\/p>\n

Pirmieji \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s \u012fk\u016br\u0117jai Piet\u0173 Afrikoje buvo Lietuvos \u017eydai, atvyk\u0119 XIX a., o v\u0117liau reik\u0161ming\u0105 \u0161ioje \u0161alyje gyvenusi\u0173 \u017eyd\u0173 dal\u012f sudar\u0117 i\u0161eiviai i\u0161 Kauno gubernijos. Didelis ir garbingas vaidmuo atkuriant ir pl\u0117tojant \u017eyd\u0173 istorin\u012f nacionalin\u012f \u017eidin\u012f Palestinoje taip pat priklaus\u0117 Lietuvos \u017eydams.<\/p>\n

I\u0161 Lietuvos emigrav\u0119 asmenys da\u017eniausiai \u012fgydavo u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0119, o j\u0173 vaikai, vaikai\u010diai ir provaikai\u010diai paprastai tapdavo \u0161ios u\u017esienio valstyb\u0117s pilie\u010diais.<\/p>\n

Teisini\u0173 santyki\u0173 palaikymui su Lietuvos emigrantais Lietuvoje numatytas Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimo institutas, suteikiantis teis\u0119 asmeniui, tur\u0117jusiam Lietuvos pilietyb\u0119 iki 1940 m. bir\u017eelio 15 d. ir i\u0161vykusiam i\u0161 Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., atkurti Lietuvos pilietyb\u0119 neprarandant esamos pilietyb\u0117s (tur\u0117ti dvigub\u0105 pilietyb\u0119). \u0160io \u017emogaus palikuonys (vaikai, vaikai\u010diai, provaikai\u010diai) taip pat gali pasinaudoti galimybe atkurti Lietuvos pilietyb\u0119.<\/p>\n

Pagal Lietuvos Pilietyb\u0117s \u012fstatym\u0105 asmenys, tur\u0117j\u0119 Lietuvos pilietyb\u0119 iki 1940 m. bir\u017eelio 15 d., ir j\u0173 palikuonys, ne\u012fgij\u0119 Lietuvos pilietyb\u0117s iki \u0161io \u012estatymo \u012fsigaliojimo dienos, turi neterminuot\u0105 teis\u0119 atkurti Lietuvos pilietyb\u0119 neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kokioje valstyb\u0117je jie nuolat gyvena.<\/p>\n

Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kai Lietuvos pilietyb\u0117 gali b\u016bti atkurta neprarandant turimos u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0117s.<\/p>\n

\u0160iame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos pilietis gali b\u016bti kartu ir kitos valstyb\u0117s pilietis, jeigu jis yra asmuo, i\u0161vyk\u0119s i\u0161 Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., taip pat \u0161io asmens palikuonis.<\/p>\n

Atsi\u017evelgiant \u012f \u0161ias Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymo nuostatas, Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimui neatsisakant turimos pilietyb\u0117s, b\u016btina \u012frodyti \u0161ias pagrindines aplinkybes:<\/p>\n

    \n
  1. Lietuvos pilietyb\u0119, tur\u0117t\u0105 iki 1940 m. bir\u017eelio 15 d.;<\/li>\n
  2. I\u0161vykim\u0105 i\u0161 Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;<\/li>\n
  3. Kitas aplinkybes (giminyst\u0119, vardo, pavard\u0117s pakeitim\u0105 ir kt.).<\/li>\n<\/ol>\n

    \u00a0<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    MIGRATION LAW CENTER\u00a0<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    Skaityti daugiau:<\/p>\n

    Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimas<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117s suteikimas supaprastinta tvarka<\/a>
    Lietuvi\u0173 kilm\u0119 patvirtinantis pa\u017eym\u0117jimas<\/a>
    Teis\u0119 atkurti Lietuvos pilietyb\u0119 patvirtinantis pa\u017eym\u0117jimas<\/a>
    Vaiko pilietyb\u0117<\/a>
    Vaik\u0173 dviguba pilietyb\u0117<\/a>
    Sutuoktinio (vyro, \u017emonos) pilietyb\u0117<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117 pagal kilm\u0119<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117, kai prot\u0117viai lietuviai. Lietuvos pilietyb\u0117 lietuvi\u0173 palikuoniams<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117 represuotiems i\u0161 Lietuvos. Dviguba pilietyb\u0117 Lietuvoje<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117. Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimas, neatsisakant nuo turimos (Dviguba pilietyb\u0117)<\/a>
    Lietuvos pasas. I\u0161davimo tvarka ir terminai<\/a>
    Dvigubos pilietyb\u0117s i\u0161saugojimas, i\u0161vykus i\u0161 Lietuvos po 1990 03 11<\/a>
    Priesaika Lietuvos Respublikai<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimas ir tarnyba Lietuvos kariuomen\u0117je. Karin\u0117 tarnyba Lietuvoje<\/a>
    Lietuvos pilietyb\u0117s atk\u016brimui b\u016btina i\u0161laikyti Lietuvos pilietyb\u0119 1940 06 15<\/a>
    \u017dydai (litvakai) bei kiti i\u0161eiviai, i\u0161vyk\u0119 i\u0161 Lietuvos tarpukariu, taip pat j\u0173 palikuonys gal\u0117s atkurti Lietuvos pilietyb\u0119, \u012fgyti dvigub\u0105 pilietyb\u0119 be biurokratini\u0173 kli\u016b\u010di\u0173\u00a0<\/a><\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    Jei turite klausim\u0173 d\u0117l Lietuvos pilietyb\u0117s ar Jums reikia daugiau informacijos ar pagalbos, pra\u0161om kreiptis el. pa\u0161tu:\u00a0info@migration.lt<\/a>\u00a0arba tel.: + 370 6 1861886. Mielai Jums pad\u0117sime.<\/span>\u00a0<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Nepriklausoma Lietuvos valstyb\u0117 atkurta 1918 m. 1919\u20131920 m. Vilni\u0173 ne kart\u0105 pakaitomis u\u017eimdavo Lenkijos ir Soviet\u0173 Rusijos kariuomen\u0117s. 1922 m. Vilnius karine j\u0117ga buvo inkorporuotas \u012f Lenkijos sud\u0117t\u012f. Per trump\u0105 laik\u0105, 1918\u20131922 m., ne kart\u0105 pasikeitus vald\u017eiai \u2013 Lietuvos Respublikos, sovietin\u0117s Lietuvos, Lenkijos ir Soviet\u0173 Rusijos kariuomen\u0117s \u2013 \u017eyd\u0173 bendruomenei teko patirti didelius ekonominius sunkumus […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1347,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_relevanssi_hide_post":"","_relevanssi_hide_content":"","_relevanssi_pin_for_all":"","_relevanssi_pin_keywords":"","_relevanssi_unpin_keywords":"","_relevanssi_related_keywords":"","_relevanssi_related_include_ids":"","_relevanssi_related_exclude_ids":"","_relevanssi_related_no_append":"","_relevanssi_related_not_related":"","_relevanssi_related_posts":"","_relevanssi_noindex_reason":"","footnotes":""},"categories":[65],"tags":[],"class_list":["post-1346","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-publikacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1346","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1346"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1346\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1347"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1346"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1346"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1346"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}