{"id":895,"date":"2025-01-05T22:15:56","date_gmt":"2025-01-05T22:15:56","guid":{"rendered":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lietuvos-pilietybe-asmenims-isvykusiems-is-lietuvos-i-jungtines-amerikos-valstijas-ir-ju-palikuoniams-2\/"},"modified":"2025-01-05T22:16:03","modified_gmt":"2025-01-05T22:16:03","slug":"lietuvos-pilietybe-asmenims-isvykusiems-is-lietuvos-i-jungtines-amerikos-valstijas-ir-ju-palikuoniams-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/lietuvos-pilietybe-asmenims-isvykusiems-is-lietuvos-i-jungtines-amerikos-valstijas-ir-ju-palikuoniams-2","title":{"rendered":"Lietuvos pilietyb\u0117 asmenims, i\u0161vykusiems i\u0161 Lietuvos \u012f Jungtines Amerikos Valstijas, ir j\u0173 palikuoniams"},"content":{"rendered":"
\n\"Lietuvos<\/p>\n

Lietuvos i\u0161eiviai yra i\u0161sibarst\u0119 po vis\u0105 pasaul\u012f. Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena i\u0161 daugiausiai emigrant\u0173 pasauliui duodanti Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117.<\/p>\n

Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos i\u0161 Lietuvos bangos:<\/p>\n

1) XIX a. pabaigos \u2013 XX a. prad\u017eios ekonomin\u0117 emigracija;<\/p>\n

2) Emigracija i\u0161 Lietuvos 1920-1940 metais;<\/p>\n

3) Politini\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173, pasitraukusi\u0173 i\u0161 Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje, emigracija (Displaced Persons);<\/p>\n

4) \u0160iuolaikin\u0117 emigracija i\u0161 Lietuvos.<\/p>\n

Nema\u017eai Lietuvos teritorijos gyventoj\u0173 emigravo i\u0161 Lietuvos \u012f Jungtines Amerikos Valstijas po 1831 ir 1863 met\u0173 sukilim\u0173. Labiausiai lietuvi\u0173 emigracija \u012f Jungtines Amerikos Valstijas i\u0161augo XIX a. pabaigoje \u2013 XX a prad\u017eioje. Did\u017eiausia lietuvi\u0173 emigracija \u012f Jungtines Amerikos Valstijas buvo \u012fvykusi XIX a. 9 de\u0161imtmetyje. Da\u017enai \u0161i\u0105 emigracij\u0105 l\u0117m\u0117 ekonomin\u0117s prie\u017eastys (darbo j\u0117gos perteklius, silpnas pramon\u0117s vystymas), ta\u010diau tam tikrais atvejais emigracij\u0105 l\u0117m\u0117 ir ideologiniai bei politiniai, istoriniai motyvai: rusifikacin\u0117 carizmo politika, augantis tautinis jud\u0117jimas, 1905 metais revoliucijos pralaim\u0117jimas, karai bei kita. \u0160i masin\u0117 emigracija \u012f Jungtines Amerikos Valstijas t\u0119s\u0117si nuo XIX a. 9 de\u0161imtme\u010dio iki Pirmojo pasaulinio karo.<\/p>\n

Lietuvos nepriklausomyb\u0117s laikotarpiu (1918-1940 metais) Lietuvoje pasirei\u0161k\u0117 antra didel\u0117 emigracijos banga. \u0160ios emigracijos prie\u017eastys taip pat buvo da\u017eniausiai ekonomin\u0117s, ta\u010diau kai kuriais atvejais istorin\u0117s, politin\u0117s. \u0160iuo laikotarpiu lietuvi\u0173 emigracija \u012f Jungtines Amerikos Valstijas suma\u017e\u0117jo d\u0117l Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose \u012fvest\u0173 imigracijos kvot\u0173. \u0160iuo laikotarpiu did\u017eioji dalis lietuvi\u0173 emigravo \u012f Kanad\u0105 ir Piet\u0173 Amerik\u0105 (Argentin\u0105, Brazilij\u0105, Urugvaj\u0173), dalis (daugiausia \u017eyd\u0173 tautyb\u0117s) emigravo \u012f Palestin\u0105 ir Piet\u0173 Afrik\u0105. XX a. 3-4 de\u0161imtmetyje i\u0161 Lietuvos \u012f Piet\u0173 Amerik\u0105 emigravo iki 60% vis\u0173 Lietuvos emigrant\u0173.<\/p>\n

Antrojo Pasaulinio Karo pabaigoje Lietuvoje pasirei\u0161k\u0117 tre\u010dia emigracijos banga, kai i\u0161 Lietuvos prad\u0117jo trauktis politiniai pab\u0117g\u0117liai. \u0160ios emigracijos prie\u017eastys buvo politin\u0117s, istorin\u0117s: Antrasis Pasaulinis Karas, jo pasekm\u0117s, Lietuvos okupacija. Lietuviai priverstinai pasitrauk\u0119 i\u0161 Lietuvos, atsidurdavo pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose, i\u0161 kur negr\u012f\u017edavo \u012f okupuot\u0105 t\u0117vyn\u0119. \u0160ie asmenys buvo priverstiniai politiniai emigrantai. Po Antrojo Pasaulinio Karo daugiausia lietuvi\u0173 susib\u016br\u0117 Vokietijos DP stovyklose, taip pat lietuvi\u0173 buvo Austrijos DP stovyklose, kur politinius pab\u0117g\u0117lius globojo tarptautin\u0117s UNRA ir IRO organizacijos, kurios r\u016bpinosi karo pab\u0117g\u0117li\u0173 \u0161alpa, \u012fkurdinimu, v\u0117liau tolimesne emigracija. Visi i\u0161 savo kra\u0161t\u0173 pasitraukusieji buvo \u012fvardijami terminu Displaced Persons.<\/p>\n

1948-1950 metais lietuviai i\u0161 Vokietijos ir Austrijos DP stovykl\u0173 pasklido po vis\u0105 pasaul\u012f: nedidel\u0117 lietuvi\u0173 dalis liko Europoje (Did\u017eiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje), did\u017eioji lietuvi\u0173 banga \u012fsik\u016br\u0117 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, likusieji \u2013 Kanadoje, Australijoje, Piet\u0173 Amerikos valstyb\u0117se.<\/p>\n

Po Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo iki \u0161iol i\u0161 Lietuvos vykta ekonomini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 s\u0105lygota emigracija.<\/p>\n

Emigrav\u0119 i\u0161 Lietuvos lietuviai \u012fgydavo u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0119, j\u0173 vaikai, vaikai\u010diai ir provaikai\u010diai da\u017eniausiai jau tapdavo ne Lietuvos pilie\u010diais. Pa\u017eym\u0117tina, kad, vadovaujantis Lietuvos teis\u0117s aktais, asmenims, emigravusiems i\u0161 Lietuvos iki 1990 03 11 bei buvusiems Lietuvos pilie\u010diais iki 1940 06 15, taip pat toki\u0173 asmen\u0173 palikuoniams (vaikams, vaikai\u010diams, provaikai\u010diams), Lietuvos pilietyb\u0117 gali b\u016bti atkurta, neatsisakant turimos valstyb\u0117s pilietyb\u0117s (dviguba pilietyb\u0117). \u0160iuo atveju, siekiant atkurti Lietuvos pilietyb\u0119, neatsisakant turimos u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0117s, b\u016btina \u012frodyti \u0161ias pagrindines aplinkybes:<\/p>\n

    \n
  1. Lietuvos pilietyb\u0119 iki 1940 06 15;<\/li>\n
  2. I\u0161vykim\u0105 i\u0161 Lietuvos iki 1990 03 11 (1918-1990);<\/li>\n
  3. Kitas aplinkybes (giminyst\u0117s ry\u0161\u012f, vardo, pavard\u0117s pakeitim\u0105, kit\u0105).<\/li>\n<\/ol>\n

    Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatyme numatyta, kad asmenys, iki 1940 06 15 tur\u0117j\u0119 Lietuvos pilietyb\u0119, ir j\u0173 palikuonys, kurie iki \u0161io \u012fstatymo \u012fsigaliojimo n\u0117ra \u012fgij\u0119 Lietuvos pilietyb\u0117s, turi neterminuot\u0105 teis\u0119 atkurti Lietuvos pilietyb\u0119, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kokioje valstyb\u0117je \u2013 Lietuvos ar kitoje valstyb\u0117je \u2013 jie nuolat gyvena.<\/p>\n

    Lietuvos pilietyb\u0117s \u012fstatymo 7 straipsnyje numatyti atvejai, kada Lietuvos pilietyb\u0117 gali b\u016bti atkurta, neatsisakant turimos u\u017esienio valstyb\u0117s pilietyb\u0117s. \u0160iame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali b\u016bti kartu ir kitos valstyb\u0117s pilietis, jei jis yra asmuo, i\u0161vyk\u0119s i\u0161 Lietuvos iki 1990 03 11, arba yra tokio asmens palikuonis.<\/p>\n

    \u00a0<\/p>\n

    MIGRATION LAW CENTER<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Lietuvos i\u0161eiviai yra i\u0161sibarst\u0119 po vis\u0105 pasaul\u012f. Nuo XIX a. pabaigos Lietuva buvo viena i\u0161 daugiausiai emigrant\u0173 pasauliui duodanti Ryt\u0173 Europos valstyb\u0117. Lietuvoje yra skiriamos keturios emigracijos i\u0161 Lietuvos bangos: 1) XIX a. pabaigos \u2013 XX a. prad\u017eios ekonomin\u0117 emigracija; 2) Emigracija i\u0161 Lietuvos 1920-1940 metais; 3) Politini\u0173 pab\u0117g\u0117li\u0173, pasitraukusi\u0173 i\u0161 Lietuvos Antrojo Pasaulinio Karo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":896,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_relevanssi_hide_post":"","_relevanssi_hide_content":"","_relevanssi_pin_for_all":"","_relevanssi_pin_keywords":"","_relevanssi_unpin_keywords":"","_relevanssi_related_keywords":"","_relevanssi_related_include_ids":"","_relevanssi_related_exclude_ids":"","_relevanssi_related_no_append":"","_relevanssi_related_not_related":"","_relevanssi_related_posts":"","_relevanssi_noindex_reason":"","footnotes":""},"categories":[65],"tags":[],"class_list":["post-895","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-publikacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/895","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=895"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/895\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=895"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=895"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=895"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}