{"id":920,"date":"2025-01-05T22:15:56","date_gmt":"2025-01-05T22:15:56","guid":{"rendered":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lietuvos-pilieciai-pagal-1919-m-sausio-9-d-laikinaji-istatyma-apie-lietuvos-pilietybe\/"},"modified":"2025-01-05T22:16:09","modified_gmt":"2025-01-05T22:16:09","slug":"lietuvos-pilieciai-pagal-1919-m-sausio-9-d-laikinaji-istatyma-apie-lietuvos-pilietybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/lietuvos-pilieciai-pagal-1919-m-sausio-9-d-laikinaji-istatyma-apie-lietuvos-pilietybe","title":{"rendered":"Lietuvos pilie\u010diai pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikin\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105 apie Lietuvos pilietyb\u0119"},"content":{"rendered":"
\n\"Lietuvos<\/p>\n

Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikin\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105 apie Lietuvos pilietyb\u0119 Lietuvos pilie\u010diais buvo laikomi: „1) asmenys, kuri\u0173 t\u0117vai ir seneliai i\u0161 seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodyt\u0173 pirmame punkte asmen\u0173 vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet gr\u012f\u017eo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 met\u0173 ne ma\u017eiau kaip de\u0161imt met\u0173 Lietuvoje gyveno ir tur\u0117jo: a) arba nuosav\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, b) arba nuolatin\u012f darb\u0105; 4) Lietuvos pilie\u010dio vaikai; 5) jo pati arba na\u0161l\u0117; 6) Lietuvos netek\u0117jusios piliet\u0117s vaikai, jei jie nepriimti svetim\u0161alio jo vaikais”.<\/p>\n

Lietuvos pilie\u010diais savaime nebuvo laikomi asmenys, kurie „kad ir tur\u0117jo nuolatin\u012f darb\u0105, bet kuri\u0173 darbas buvo vien tarnavimas Rus\u0173 Valstybei, t. y. rus\u0173 valdininkai”.<\/p>\n

Pagal \u012fstatym\u0105 Lietuvos pilie\u010diais buvo laikomi asmenys, kurie iki 1914 met\u0173 ne ma\u017eiau kaip de\u0161imt met\u0173 gyveno Lietuvoje ir tur\u0117jo arba nuosav\u0105 nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, arba darb\u0105. \u012estatyme nebuvo nustatyta, k\u0105 rei\u0161kia ne ma\u017eiau kaip de\u0161imt met\u0173 gyventi Lietuvoje. Taikant \u012fstatym\u0105 s\u0105lyga „iki 1914 met\u0173 gyventi Lietuvoje ne ma\u017eiau kaip de\u0161imt met\u0173” buvo ai\u0161kinama kaip b\u016btinumas gyventi be pertraukos Lietuvoje 1904-1914 metais. Asmuo nebuvo laikomas iki 1914 met\u0173 paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f gyvenusiu Lietuvoje, jeigu jis „tur\u0117jo tiksl\u0105 tik eiti mokslus”. \u012estatyme nurodyti rus\u0173 valdininkai (beje, „valdininko” s\u0105voka buvo i\u0161ai\u0161kinta kaip apimanti ir civilius, ir kari\u0161kius) netur\u0117jo teisi\u0173 \u012f Lietuvos pilietyb\u0119, „jei jie ligi 1914 m. ir i\u0161gyveno be pertraukos paskutinius de\u0161imt met\u0173”. Ta\u010diau jei buv\u0119 Rusijos valdininkai „tur\u0117jo Lietuvoje per t\u0105 paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105, tai jie gal\u0117jo b\u016bti laikomi Lietuvos pilie\u010diais”. \u012estatymo nuostata d\u0117l rus\u0173 valdinink\u0173 buvo interpretuojama kaip turinti „galvoje tik tokius buvusius Rusijos valdininkus, kurie n\u0117ra kil\u0119 i\u0161 Lietuvos”.<\/p>\n

Pagal 1919 m. liepos 1 d. priimtus Pas\u0173 \u012fstatus kiekvienas Lietuvos pilietis, sukak\u0119s 17 met\u0173, prival\u0117jo tur\u0117ti pas\u0105. Pasas negal\u0117jo b\u016bti i\u0161duotas ne Lietuvos pilie\u010diui.<\/p>\n

Asmuo, norintis gauti pas\u0105, tur\u0117davo „savo asmen\u012f paliudyti: ar pristatant vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117s vald\u017eios i\u0161duot\u0105j\u012f pas\u0105, ar kitokius ra\u0161to dokumentus arba liudininkus, kurie pa\u017e\u012fstami tam, kas i\u0161duoda”.<\/p>\n

1919 m. gruod\u017eio 5 d. buvo priimti nauji Pas\u0173 \u012fstatai. \u0160iuose \u012fstatuose, skirtingai negu anks\u010diau galiojusiuose, nebuvo nustatyta, kokiais dokumentais asmuo gali \u012frodin\u0117ti, jog jis yra Lietuvos pilietis. Taip pat nebuvo numatyta, jog tais atvejais, kai asmuo negali pateikti jo Lietuvos pilietyb\u0119 patvirtinan\u010di\u0173 dokument\u0173, jis gali remtis liudytoj\u0173 parodymais. Pagal Pas\u0173 \u012fstatus pasai buvo i\u0161duodami vadovaujantis Vidaus reikal\u0173 ministerijos instrukcija. I\u0161 to galima daryti i\u0161vad\u0105, kad pilietyb\u0117s \u012frodymo b\u016bdus bei tvark\u0105 tur\u0117jo nustatyti vidaus reikal\u0173 ministras. „\u0160ita instrukcija buvo labai liberali\u0161ka ir nustat\u0117 daug \u012frodin\u0117jimo b\u016bd\u0173”, taip pat ir tok\u012f, jog pilietybei \u012frodyti pakanka dviej\u0173 liudytoj\u0173 parei\u0161kim\u0173, kad paso pra\u0161ytojas yra kil\u0119s i\u0161 Lietuvos.<\/p>\n

1921 m. lapkri\u010dio 22 d. \u012fstatymu Pas\u0173 \u012fstatai buvo pakeisti ir papildyti. Buvo nustatyta, kad pasai i\u0161duodami tik tiems asmenims, kurie Lietuvos pilietyb\u0119 \u012frodys \u0161iais dokumentais: „a) senais rus\u0173 pasais; b) Ob-Osto pasais; c) rus\u0173 laik\u0173 bendromis gyventoj\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173 knygomis; d) gimimo ar jungtuvi\u0173 metrikais”.<\/p>\n

Pas\u0173 \u012fstatuose buvo nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi „i\u0161siimti pasus” iki 1922 m. kovo 31 d. Nuo tos dienos „visi kitoki pasai ir asmens liudijimai nustoja galios”. Nors pas\u0173 \u012fgijimo terminais prie\u0161 tai buvo kelis kartus prat\u0119stas, ta\u010diau asmen\u0173, kuriems „reikalinga \u012fsigyti pas\u0105 ir i\u0161ai\u0161kinti savo pilietyb\u0119 vis did\u0117jo, gr\u012f\u017etant i\u0161 Rusijos tremtiniams”.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

MIGRATION LAW CENTER<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikin\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105 apie Lietuvos pilietyb\u0119 Lietuvos pilie\u010diais buvo laikomi: „1) asmenys, kuri\u0173 t\u0117vai ir seneliai i\u0161 seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodyt\u0173 pirmame punkte asmen\u0173 vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet gr\u012f\u017eo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 met\u0173 ne ma\u017eiau […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":921,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"_relevanssi_hide_post":"","_relevanssi_hide_content":"","_relevanssi_pin_for_all":"","_relevanssi_pin_keywords":"","_relevanssi_unpin_keywords":"","_relevanssi_related_keywords":"","_relevanssi_related_include_ids":"","_relevanssi_related_exclude_ids":"","_relevanssi_related_no_append":"","_relevanssi_related_not_related":"","_relevanssi_related_posts":"","_relevanssi_noindex_reason":"","footnotes":""},"categories":[65],"tags":[],"class_list":["post-920","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-publikacija"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/920","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=920"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/920\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/mg.wpress.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}