Kasmet į Lietuvą atvyksta gyventi žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Vieni mokytis, kiti dirbti, vykdyti verslą, gyventi pas savo šeimos narius ar kitais tikslais. Pagrindiniai imigracijos į Lietuvą pagrindai yra: šeimos susijungimas, darbas, verslo vykdymas, studijos bei kiti.
Pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo aukštos kvalifikacijos specialistų imigracija, atvykstančių iš svetur dirbti į Lietuvos įmones, organizacijas. Pagrindiniai imigraciniai reikalavimai keliami šiems asmenims – aukšta kvalifikacija, pagrindžiama aukštojo mokslo diplomu, bei paskiriamas darbo užmokestis, kurio dydis turėtų būti ne mažesnis už teisės aktuose numatytą darbo užmokesčio dydį.
Tam tikrais darbo imigracijos atvejais taikomi ne tik kvalifikacijos, darbo užmokesčio dydžio, bet ir darbo patirties reikalavimai.
Imigracijos darbo pagrindu procedūrų sudėtingumas priklauso nuo asmens kvalifikacijos, paskirto darbo užmokesčio dydžio ir kitų aplinkybių. Apytiksliai procesas gali užtrukti nuo 1 iki 6 mėnesių.
Vienas iš pagrindinių imigracijos į Lietuvą pagrindų yra šeimos susijungimas, kai užsienio valstybės pilietis atvyksta į Lietuvą gyventi pas Lietuvoje gyvenantį jo šeimos narį Lietuvos pilietį arba užsienio valstybės pilietį, turintį leidimą gyventi Lietuvoje. Šiuo pagrindu leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduotas ir užsienio valstybės piliečiui, kuris atvyksta kartu į Lietuvą gyventi kartu su Lietuvos piliečiu ar užsienio valstybės piliečiu, kuris kreipiasi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Šeimos susijungimas galimas tarp tėvų ir vaikų, sutuoktinių, vyro ir žmonos, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, kitų asmenų. Tam tikrais atvejais susijungimas su Lietuvoje gyvenančiu užsieniečiu galimas ne anksčiau kaip po 2 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvoje. Tam tikrais pagrindais, pavyzdžiui, kai į Lietuvą imigruoja verslą Lietuvoje vykdantis ir ketinantis jį vykdyti asmuo, užsienio valstybės įmonės darbuotojas, kuris siunčiamas dirbti į užsienio valstybės įmonės atstovybę ar filialą, ar aukštos kvalifikacijos specialistas, galimas šeimos susijungimas, netaikant 2 metų gyvenimo šalyje reikalavimo. Šeimos susijungimo su Lietuvos piliečiu atveju netaikomi papildomi ribojimai.
Verslo imigracijos reglamentavimas Lietuvoje yra pakitęs ir gana dinamiškas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas realaus verslo vykdymui, dalyvavimui ji vykdant, įmonių fiktyvumo kontrolei. Pagrindiniai keliami reikalavimai verslo imigracijos atveju susiję su įmonės nuosavo kapitalo dydžiu (turi būti ne mažesnis kaip 28 000 eurų), užsieniečio investuotų lėšų dydžiu (ne mažiau 14 000 eurų), darbuotojų sudėtimi, jų darbo užmokesčio dydžiu ir darbo laiku, veiklos vykdymu.
Lietuvoje galima taip pat lietuvių kilmės asmenų imigracija. Taip pat asmenų, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, imigracija. Lietuvių kilmės asmuo – yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai ar vienas iš jų yra ar buvo lietuviai ir kuris laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Asmuo turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jei asmuo ar asmens tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940m. birželio 15 d. Lietuvių kilmės asmenims bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę, leidimas gyventi gali būti išduotas 5 metams. Jiems taip pat gali būti išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ar pažymėjimas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos pilietybč. Šie pažymėjimai palengvina Lietuvos pilietybės įgijimo procesą, suteikia teisę Šengeno vizai gauti.
